Tremtinių malda
1Tai žodžiai knygos, kurią parašė Hilkijo sūnaus Hasadijo sūnaus Zedekijo sūnaus Machsėjos sūnaus Nerijos sūnus Baruchas Babilone 2penktų metų septintą mėnesio dieną – tuo metu, kai chaldėjai paėmė Jeruzalę ir sunaikino ją ugnimi. 3Baruchas perskaitė šios knygos žodžius, klausantis Judo karaliaus Joakimo sūnui Jechonijui, visiems žmonėms, atėjusiems išgirsti skaitymo, 4visiems didikams ir karalių sūnums, seniūnams ir visai bendrijai nuo mažiausio ligi didžiausio, taigi klausantis visiems gyvenusiems Babilone prie Sudo upės. 5Išgirdę jie verkė, pasninkavo ir meldėsi Viešpačiui. 6O paskui surinko lėšų pagal kiekvieno išgales 7ir pasiuntė į Jeruzalę Šalumo sūnaus Hilkijo sūnui kunigui Joakimui, kunigams ir visai bendrijai, buvusiai su juo Jeruzalėje. 8Tai įvyko, kai sivano mėnesio dešimtą dieną jis gavo pargabenti į Judo žemę Viešpaties Namų indus, paimtus iš šventovės. Šiuos sidabro indus buvo padirbdinęs Judo karalius Jošijo sūnus Zedekijas 9po to, kai Babilono karalius Nebukadnecaras paėmė Jechoniją, didikus, amatininkus, pareigūnus ir paprastus žmones kaip belaisvius ir nuvarė iš Jeruzalės į Babiloną.
10Jie siuntė pasakyti: „Štai siunčiame jums lėšų nupirkti deginamųjų aukų, atnašų už nuodėmę bei smilkalų ir paruošti javų atnašų. Paaukokite visa ant Viešpaties, mūsų Dievo, aukuro 11ir melskitės už Babilono karaliaus Nebukadnecaro gyvenimą bei jo sūnaus Belšacaro gyvenimą, kad jų dienos būtų tokios ilgos, kaip dangaus dienos žemėje. 12Tesuteikia Viešpats mums jėgų ir mūsų akims šviesos, kad galėtume saugiai gyventi Babilono karaliaus Nebukadnecaro paunksmėje ir jo sūnaus Belšacaro paunksmėje, kad ilgai jiems tarnautume ir rastume malonę jų akyse.
13Taip pat melskitės Viešpačiui, mūsų Dievui, ir už mus, nes mes nusidėjome Viešpačiui, mūsų Dievui, ir jo įniršis bei pyktis nenusigręžė nuo mūsų ligi šios dienos. 14Todėl šią knygą, kurią siunčiame jums, skaitykite viešai Viešpaties Namuose šventės dieną ir sueigų dienomis.
15Taigi sakykite: ‘Viešpačiui, mūsų Dievui, priklauso teisumas’. O mes šiandien raustame iš gėdos, mes, Judo žmonės ir Jeruzalės gyventojai, 16kad drauge su savo karaliais, didikais, kunigais, pranašais ir savo tėvais 17nusidėjome Viešpaties akyse 18ir nepaklusome jam. Mes nei paisėme Viešpaties, mūsų Dievo, balso, nei laikėmės įsakymų, kuriuos Viešpats mums buvo davęs. 19Nuo tos dienos, kai Viešpats išvedė mūsų tėvus iš Egipto žemės, iki šios dienos mes maištavome prieš Viešpatį, mūsų Dievą, ir tyčia vengėme klausyti jo balso. 20Todėl net šiandien sekioja mus nelaimės ir prakeikimas, kurį Viešpats paskelbė per savo tarną Mozę tuo metu, kai išvedė mūsų tėvus iš Egipto žemės, norėdamas duoti mums kraštą, tekantį pienu ir medumi. 21Mes nepaisėme Viešpaties, mūsų Dievo, balso, visų mums per pranašus siųstų žodžių, 22bet visi kaip vienas elgėmės pagal savo nedoros širdies užmačias, garbinome kitus dievus ir darėme pikta Viešpaties, mūsų Dievo, akyse.
